Namo šiltinimas – darbas, be kurio neapsieina nė vieno namo statybos. Tai būtinybė norint gyventi šiltai ir patogiai. Šiais laikais, taikant modernias technologijas, namą galima kokybiškai apšiltinti minimaliai sumažinant jo plotą (nenaudojamos storos, didelės plokštės ir pan.). Užtenka plono pasirinktos izoliacinės medžiagos sluoksnio, kuris užtikrins maksimalų būsto apšiltinimą. Ne veltui sakoma, kad šių dienų statybų sektoriuje mažiau yra daugiau. Reikia pasakyti, jog namo sienų šiltinimo būdas priklauso nuo jo konstrukcijos ir statybinių medžiagų. Šis klausimas dažniausiai aptariamas dar nepradėjus namo statybos darbų, rengiant namo projektą.
Priklausomai nuo to, kokio tipo izoliacines medžiagas naudosite, kaip jos bus naudojamos, turite susirasti mokančių šį darbą atlikti, patyrusių darbininkų komandą, kurios darbą kontroliuos izoliacijos rangovas. Tai yra asmuo, kuris prižiūrės apšiltinimo procesą, glaudžiai bendradarbiaus su darbus atliekančiais statybininkas.
Iš tiesų, namo šiluminės savybės labai priklauso ne tik nuo apšiltinimui naudojamų medžiagų, bet ir nuo kokybiško tų medžiagų sumontavimo. Pavyzdžiui, jeigu būstą šiltinate pluoštine izoliacine medžiaga, bet lieka tarpų, oro tuštumų, atsiranda įtrūkimų, tuomet apšiltinimo kokybė gali sumažėti net per pusę (apie 50 proc.). Tai reiškia, kad neužtenka investuoti tik į kokybiškas medžiagas. Tiek pat svarbi, o gal net svarbesnė, darbų kokybė. Blogas statybininkas gali lengvai sugadinti net geriausias, kokybiškiausias ir brangiausias medžiagas.
Namo šiltinimas, sienų šiltinimas
Namo sienas galima šiltinti iš išorės ir iš vidaus. Anot statybos specialistų, praktiškiausia iš vidaus šiltinti rąstinių bei karkasinių namų sienas. Šiltinant iš vidaus dažniausiai naudojama biri ekovata arba minkšta vata. Didžiausias šio šiltinimo būdo trūkumas yra tai, kad prarandama nemažai būsto ploto (sumažėja namo erdvė). Pagal statybos techninį reglamentą toks šiltinimo variantas rekomenduojamas tik tada, kai dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės namo apšiltinti iš išorės.
Iš išorės dažniausiai šiltinami iš monolito, silikatinių blokų ir keramzito blokelių pastatyti blokiniai namai. Tiesą sakant, šiltinimas iš lauko yra dažniausiai naudojamas, paprasčiausias ir efektyviausias gyvenamojo namo šiltinimo būdas, nes apšiltinus išorines sienas į namo vidų nepatenka šaltis ir vėjas, o nuo lietaus apsaugo fasado apdailos sluoksnis. Taigi namo šiltinimas iš išorės yra geresnis bei saugesnis dėl šių priežasčių: išnyksta pavojus dėl vadinamojo rasos taško atsiradimo, pelėsio, nesumažinamas patalpų plotas.
Namo šiltinimas, pamatų šiltinimas
Kalbant apie namo pamatų šiltinimą, reikia pasakyti, jog čia turi būti naudojamos drėgmei bei grunto slėgiui atsparios medžiagos, nes būtent šie aplinkos veiksniai labiausiai lemia pamatų deformaciją, termoizoliacinių savybių praradimą. Tinkamiausia medžiaga namo pamatų šiltinimui yra sutankintas (ekstruzinis) polistireninis putplastis, kurio struktūra vientisa, poros uždaros, o plokštės paviršiuje susiformuoja vandeniui atspari ir mažai šilumai laidi plokštelė.
Svarbu, kad nebūtų šilumos tiltelių, kuris atsiranda, kai pamatų šiltinamasis sluoksnis nėra sujungtas su sienų šiltinamuoju sluoksniu. Per šilumos tiltelius į namo vidų skverbiasi šaltis. Taigi šiltinant namą iš išorės sienų ir pamatų šiltinimo medžiagos privalo liestis, o šiltinant iš vidaus – pamatų šiltinimo medžiagos turi liestis su grindų šiltinimo medžiagomis.
Apibendrinant galima teigti, jog namo šiltinimas yra sudėtingas kompleksinis procesas. Kad ir kaip gerai pastatas bus apšiltintas, jeigu jis nebus sandarus, norimo efekto nesulauksime ir pinigus išmesime kaip į balą. Norint turėti kokybiškai apšiltintą būstą, būtina kreiptis į šios srities profesionalus, kurie patars kokias medžiagas geriausia rinktis ir surasti gerus statybininkus, kurie visa tai įgyvendins.
Galima sakyti, kad namo šiltinimas – kaip žmogaus apsirengimas rūbais. Kaip žmogus negali vaikščioti be rūbų, taip ir namas negali būti neapšiltintas.
